Vienos Super klasės valandėlės metu su mumis žaidė be galo iniciatyvi mergaitė. Ir ne tik iniciatyvi – protinga, greita, sumani, stropi, žingeidi, trokštanti padėti klasei įveikti kiek įmanoma daugiau užduočių. Ji nėrėsi iš kailio, milžinišku tempu vykdė vieną užduotį po kitos. Tik… skaičiuojant įveiktas užduotis didžiosios dalies negalėjome užskaityti – jas buvo atlikusi ji viena.
Super klasės valandėlės refleksijos išvada buvo akivaizdi – iniciatyva be komandinio darbo yra bevaisė.
Mergaitė iššvaistė daug energijos, bandydama laimėti klasei daugiau taškų, tačiau liko nusivylusi ir savo pertekliniu darbu, ir klasiokais. Tai tik viena iš tų tobulai netobulų situacijų, kurios, atsiskleidusios valandėlės ar stovyklos žaidimo metu, duoda pagrindą giliems ir prasmingiems pokalbiams su vaikais ir paaugliais.
Pirmą stovyklos dieną galima nugirsti stovyklautojus purkštaujant: „Visi tai visi“… Tai viena esminių Whatansu komandos taisyklių – kol į ratą nesusirinko visi stovyklautojai, vadovai nepradės veiklos. Jau legenda tapusi istorija, kaip prie ratukų prikaustytą Vyrų kalvės dalyvį vyrai nešė į dviejų dienų žygį bekele, mišku – nes tik taip auga socialinės atsakomybės jausmas, empatiškumas ir kiekvieno dalyvio gebėjimas atpažinti savo vaidmenis grupėje.
