„Vyras namuose tik dėl kvapo moterims nėra reikalingas“

Pastaraisiais dešimtmečiais vyriškumo samprata nuolat keičiasi. Dažnas šią sąvoką interpretuoja skirtingai, todėl nerimsta diskusijos apie tai, kokį vyrą galime vadinti vyrišku. Sumišę ir patys stipriosios lyties atstovai, svarstantys, ar vis dar socialiai priimtina save taip vadinti. Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, Ignas Bakėjus ir Mindaugas Vidugiris teigia juos radę pasižvalgę ilgametėse tradicijose bei išmokę įsiklausyti į savo ir kitų vyriškosios lyties atstovų poreikius.

Lietuvoje nebeliko vyrų?

Anksčiau buvusi itin ryški riba tarp vyrams ir moterims priskiriamų socialinių vaidmenų šiandien vis mažiau pastebima. Visgi, tai nereiškia, kad reikėtų numoti ranka į metų metais egzistavusias elgesio normas ir tradicijas, kadangi jos – pagarbos ne tik kitiems, bet ir sau ženklas.

Ignas Bakėjus atvirauja, kad kurį laką jam trūko ryškaus vyriško pavyzdžio. Jausdamas savianalizės poreikį, jis ėmė kvestionuoti dalykus, kurie daugelio laikomi savaime suprantamais: „Supratau, kad didelė dalis vyrų Lietuvoje gyvena būtent taip, kaip gyvenau aš, deja, kai kurie iš jų – nekelia klausimų, nepripažįsta, kad kažko stinga, neina savęs pažinimo keliu.“

Profesionalus lektorius, „Whatansu“ stovyklų ir mokymų vadovas ir „Vyrų kalvės“ organizatorius Mindaugas Vidugiris priduria, kad moterys pastaruoju metu kaip niekad yra linkusios skųstis, kad tikrų vyrų Lietuvoje beveik neliko, kad didžioji dalis vyrų prarado vertybinį stuburą, tapo silpni.

„Vietoj to, kad keistų esamą situaciją, vis daugiau vyrų tiesiog sėdi ant sofos ir skundžiasi, koks gyvenimas blogas. Būtent dėl to dalis moterų priima sprendimą laikyti visus keturis namų kampus ir atlikti vyriškas pareigas – uždirbti daug pinigų, kovoti, tapti stipresnėmis ir veiklesnėmis. Ir joms vyras namuose tik dėl kvapo nėra reikalingas“.

Vyriškumo paieškos

Nors kiekvienas yra linkęs susikurti savą vyriškumo apibūdinimą, M. Vidugirio teigimu, vyriškumas – itin plati sąvoka ir tai, kad kiekvienas vyriškumą suvokia skirtingai – nėra blogai.

„Mano asmeninis vyriškumo suvokimas apima keletą aspektų – tai gebėjimas gyventi tiesoje, ieškojimas nekomforto zonos, bent minimali disciplina ir gebėjimas mokėti žaisti bet kokiame amžiuje.“

Lektoriui antrina ir Ignas Bakėjus teigdamas, kad tikrąjį vyriškumo apibrėžimą atrado dalyvaudamas seminaruose ir mokymuose, prisidėdamas prie „Vyrų kalvės“ veiklos: „Sutikdavau nemažai vyrų, kurie linkę padaryti, bet negalvoti apie pasekmes, tiesiog nusimesti atsakomybę, todėl suvokiau, kad vyriškumas – tai visiška atsakomybė už savo žodžius, veiksmus ir visus supančius žmones.“

Lietuviai – nykstanti tauta?

M. Vidugiris atskleidžia, kad suburti vyrus, kartu augti ir prisiminti tikrąjį vyriškumą paskatino suvokimas, kokią įtaką šios lyties sąmonės formavimui turi tam tikri nusistovėję aplinkos elementai. Pašnekovas prisimena supratęs, kad nuo darželio iki universiteto vyrai yra mokomi moterų, o santykis tarp vyrų tiesiog neegzistuoja. Lektorius teigia, kad susitikę vyrai moka tik konkuruoti.

„Sutikau daug išsilavinusių vyrų, kurie sakydavo, kad tauta nyksta, nes pradeda irti vyrų grandis. Mane vedė ir asmeninė paskata, negalėjau negalvoti – o kokie užaugs mano sūnūs? Juk dažniausias vyriškas santykis, su kuriuo susiduriame – susitikimai prie butelio, kuriuos lydi keiksmai ir apkalbos apie moteris. Tokioje aplinkoje nelieka jokios pagarbos nei sau, nei aplinkiniams. Nenorėjau, kad mano vaikai augtų ir matytų tokį pavyzdį.“

Lektorius teigia, kad kiekvienam vyrui reikalinga galimybė bent kartais pabūti vyriškoje aplinkoje, kur nėra keiksmažodžių, alkoholio ir narkotikų, naikinančio buvimo. M. Vidugiris buria vyrus, kurie pasiilgę švaraus bendravimo paliečiant tiek jautrias asmenines, tiek globalias temas.

Vyrų pasąmonėje – išnykimo grėsmė

Lietuvoje vis dažniau girdime apie vyriškumo mokymus. Galima nuspėti, kad jų populiarėjimas susijęs su nykstančiomis tradicijomis, augančiu susvetimėjimu visuomenėje ir menkesne tėvo role šeimoje. Vyrai sąmoningai ieško būdų rasti savyje vidinės stiprybės ir atsirinkti tai, kas svarbu.

Ignas Bakėjus teigia, kad vis populiarėjantiems vyriškumo mokymams didžiausią įtaką daro augantis skyrybų mastas bei tarpusavio supratimo stokojantis vyrų ir moterų bendravimas: „Vyrai ir moterys nesuvokia ko reikia vieni kitiems, nemoka sąveikauti tarpusavyje. Savo mokymuose visada stengiuosi paskatinti žmones kelti klausimus, pažinti save, tam, kad išmoktų būti santykyje“.

M. Vidugiris prisimena prieš keletą metų itin nustebęs, kai pasidomėjo, kiek organizacijų mūsų šalyje vienija moteris, o kiek – vyrus: „Vienijančių moteris organizacijų tuo metu buvo 120, o vyrus – 8. Skaičiai parodė akivaizdžias problemas.“

Pašnekovo manymu, tam tikru metu vyrų pasąmonėje atsirado aiški išnykimo grėsmė ir nubudo noras būti tikrais vyrais – atsakingais ir besirūpinančiais, žinančiais ir gebančiais: „Manau, kad vyrai pradėjo suvokti, kad moterys pirmauja daugelyje gyvenimo sričių. Jos eina mokytis – ir joms sekasi, siekia karjeros ir pradeda uždirbti daugiau, eina sportuoti ir tai daro atkakliau“.

Tvirtais žingsniais vyriškumo link

Šiomis dienomis knygynų lentynos nukrautos savianalizės knygomis, o bet kokia reikiama informacija pasiekiama vos keliais mygtukų paspaudimais. Vis tik daugelis vyrų net ir pajutę, kad metas keistis, nežino, kaip šį kelią pradėti. Pašnekovai vienbalsiu teigia, kad tai padaryti nėra sunku. Pirmieji žingsniai – maži ir nesudėtingi.

Anot M. Vidugirio vyriškumo pamokos – ne raketų mokslas. Pirmasis dalykas, nuo kurio vyras turėtų pradėti – tai sportas. Daugiau judėdamas vyras pajaučia savo galimybes ir atranda bendrystę su kitais sveikiau gyvenančiais vyrais. Svarbus ir kitas žingsnis – keltis ne vėliau nei pusė šešių. Anot lektoriaus, anksti pradėjus dieną, atsiranda daugiau laiko pamąstymams apie gyvenimą, žmogaus vietą jame, meditacijai – taip prasideda sąmoningumo kelias.

Abu pašnekovai sutinka, kad taip pat svarbu ieškoti sektinų pavyzdžių – mokytojų, būti bendrystėje su vyrais bei kuo mažiau kalbėti ir kuo daugiau veikti. I. Bakėjus teigia, kad betikslis vyro šnekėjimas veikia ydingai, švaisto jo energiją, todėl ugdant tikrąjį vyriškumą, vyrui reikia kuo daugiau judesio.

M. Vidugiris atskleidžia, kad keturis kartus per metus burdamas įvairiausio amžiaus vyrus į stovyklą „Vyrų kalvė“ siekia priminti gilias vyriškumo tradicijas ir parodyti, kad vyrai gali kartu įdomiai leisti laiką be alkoholio ar televizoriaus: „Galimybė kartu dainuoti blaivių vyrų kompanijoje, žaisti žaidimus, kuriuos esame pamiršę, ar tiesiog bendrauti – paprastose veiklose slypi nuostabūs pojūčiai. Ir visiškai nesvarbu koks vyro amžius – jaunesnis išmoks iš vyresnio kantrybės, nepasiduoti, net kai sunku, o vyresnis iš jaunesniojo – žaisti, juoktis.“

Whatansu Vyrų Kalvė Žiemą – Vasario 1-3d.