Pabėgimo istorijos. Kaip stovyklautojai prisimena stovyklą.

Pasiilgai nakvynės palapinėje, o gal norėtum naktį praleisti hamake žvaigždžių šviesoje po pušų stogu? Birželio 23-29 d. Whatansu vėl kviečia Tave į ŽYGĮ – stovyklą Pabėgimas!

Pabėgime visą savaitę esam ATRADĖJAIS: suprantame kur yra mūsų ribos, kur yra kito asmeninė erdvė, kas mus sieja, kokios vertybės gali padėti išlaikyti bendruomenę ir tuo pačiu įgalinti kiekvieną jos narį drąsiai ir laisvai būti savimi.

Iššūkis ar nuotykis?

Stovyklautoja Dalia dalinasi savo įsimintiausia Pabėgimo istorija:

„Rąstas!! Pats geriausias dalykas 😂 Einant mišku kelyje pasitaikė kiek užpelkėjęs prūdelis, o virš jo buvo rąstas, kuris jungė 2 krantus. Kaip buvo linksma per jį eiti!! Tai buvo tokia širdį virpinanti kliūtis! Ir kaip aš džiaugiausi, kad tylos žygio metu kažkas prakalbėjo ir reikėjo per tą rąstą eiti atgal 100 ar tai 200 žingsnių ir po to (jau 3 kartą per tą rąstą) vėl pereiti į kitą krantą. Buvo tokių, kurie gražiai nuo rąsto nukrito ir išsimaudė. Aš neįkritau ir iš vienos pusės džiaugiausi, nes buvau viena iš tų sausų žmonių, tačiau tuo pačiu ir labai gaila.. .Visai smagu būtų buvę išsimurkdyti.“

Tuo tarpu apie tą patį rąstą stovyklautoja Milda pasakoja, kaip apie didžiausią iššūkį žygio metu:

„Buvo tylos žygis. Pasiekus rąstą virš negilios upės, prisiminiau, kaip kažkada skendau ir man prasidėjo panikos priepuolis. Stovėjau viduryje rąsto ir nebegalėjau net pajudėti. Tiesiog sustingau ir verkiau. Tuomet Mindaugas, vienas iš vadovų, pradėjo su manimi kalbėti ir padėjo nusiraminti. Šiaip ne taip perėjau, o tuomet, kai kiti negalėdami kalbėti, sveikindami ėmė ploti, mano dešinė koja giliai įsmigo į juodą pelkės košę… Bet džiaugsmas, kad įveikiau rąstą, man padėjo nepasiduoti, išlipti iš tos košės ir prisijungti prie kitų. Likęs kelias per pelkę atrodė vienas juokas, nes jaučiau, kad mane palaiko visi šalia esantys.“

 

Tu – savo gyvenimo vedlys

Šioje stovykloje kiekvienas dalyvis – aktyvus bendro stovyklinio gyvenimo kūrėjas. Čia kiekvieno nuomonė, žingsnis, sprendimas, nuotaika keičia visos mūsų susikurtos visuomenės jausmą.

Didžiausias iššūkis Benui buvo diena, kai vadovai stovyklautojams davė žemėlapį ir leido jiems patiems susiorientuoti, kaip nueiti iki kitos stovyklavietės. „Vadovai būtų padėję mums tik su sąlyga, jog 1 patarimas = 100 žingsnių atgal. Buvau vienas iš stovyklautojų, kuris dažnai padiskutuodavo apie mūsų padėtį ir bandydavo išsiaiškinti, kur eiti toliau. Žinoma, kai stovyklautojų nuomonės nesutampa, įvyksta konfliktas. Siekdamas išspręsti situaciją pasitelkiau rytinio pokalbio metu su vadovais gautas žinias ir kilus minėtam nesutarimui, tiesiog nusišypsojau ir sutikau eiti keliu, kuris mano manymų buvo neteisingas. Taip viskas išsisprendė žymiai greičiau, nei būtume tęsę savo bereikšmius ginčus.“ – Savo atradimais dalinasi stovyklautojas Benas, kuris po Pabėgimo stovyklos prisijungė prie Whatansu vadovų komandos! „Prieš stovyklą buvau nemotyvuotas ir nežinojau, ką darysiu vasarą, o po stovyklos viskas tiesiog savaime susiklostė ir aš puikiai praleidau savo atostogas.“

Tu – geriausia savo paties versija

Whatansu nuotykis yra pradžia tolimesniems stovyklautojų pokyčiams, naujiems įpročiams veikloms, asmenybėms, gyvenimams.

„Tapau daug labiau motyvuota, pradėjau labiau pasitikėti savimi, supratau, kad ištvermės man nestinga, gavau daugiau drąsos priimti iššūkius. Taip pat geriau save pažinau, pamačiau savo optimistišką ir pozityvią pusę sunkiose situacijose. Kaip ir po kiekvienos Whatansu stovyklos, prisiminiau kaip svarbu apkabinti, padėti, pasakyti komplimentą ir supratau, kokie nereikšmingi yra materialūs dalykai ir kaip gera dalintis tuo vienu obuoliu, saldainiu ar sausainiu, kurį buvau pasilikusi vėlesniam laikui,“ – sako Dalia, kuri, kaip ir Benas, tapo Whatansu stovyklų vadove.

Milda pasakoja, kad prieš stovyklą jai buvo labai sunku atsiverti ir išsipasakoti mažai pažįstamiems žmonėms, po stovyklos ji gavo daugiau motyvacijos imtis tų veiklų, kurios ją domino, o praėjus vos kelioms savaitėms po stovyklos ji ėmė savanoriauti Auksinėje girioje. 

Bėgam?

Nuo rutinos, mokyklos, egzaminų, išmaniųjų technologijų, televizoriaus, facebook’o, paviršutiniško bendravimo, tuščių plepalų, miesto triukšmo ir skubančių žmonių, sausakimšų troleibusų, savo pačių kaukių ir nuolat kamuojančių klausimų „kas toliau?“, „ką daryti?“

Dar kyla klausimas kodėl?

Nes kiekvienas nusipelnė pažinti save ir kitą nekasdieniškose, ribinėse situacijose, išmokti atskirti tai, kas svarbu, nuo to, kas tik tarp kitko.

Nes mums visai nerūpi, kaip atrodai, kokie tavo pažymiai, ar susitvarkei savo kambarį. Liekat tik tu, tavo mintys ir stovyklos ritmas.

Pabėgime užsimezgusi draugystė prasideda nelengvai – čia nėra vietos banalioms mandagybėms. Tokia draugystė lengvai ir nesibaigia. Čia gali sutikti žmonių visam gyvenimui.

Pabėgimas – patirtinis žygis 9-12 klasių moksleiviams 2019 m. birželio 23 – 29 d.

Registracija